„Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“

Lietuvoje nerasime miesto ar miestelio be žydų kultūros ženklų. Palangoje žydai gyveno nuo XV a. antrosios pusės. 1487 m. Palangoje jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas leidžia teigti, kad miestelyje jau buvo žydų bendruomenė. XVII a. žydai sudarė nemažą Palangos gyventojų dalį, jie savo darbais stengėsi nedidelę gyvenvietę paversti klestinčiu miestu.

1540 m. karalius Žygimantas I Senasis suteikė žydams privilegiją statyti pirmąją sinagogą ir kitus sakralinius statinius Palangoje. Tais pačiais metais buvo įkurtos ir kapinės. 1662 m. Palangoje gyveno 40 žydų (24 vyrai ir 16 moterų). 1693 m. žydai Palangoje gavo miestiečių teises ir galėjo įsigyti žemės sklypus, statyti namus, užsiimti prekyba.

1738 m. iš 56 apstatytų sklypų Palangoje 13 priklausė žydams. Dauguma sklypų buvo šiaurinėje dalyje. 1739 m. vakarinėje Palangos pusėje buvo penki žydų sklypai, o rytinėje – keturi žydų sklypai su krautuvėlėmis, stovėjo namas su karčema, o už jo – sinagoga.

1742 m. gegužės 21 d. karalius Augustas II patvirtino ar iš naujo suteikė žydams teisę gyventi Palangoje. 1765 m. Palangos kahalui (žydų bendruomenei) priklausė 398 žydai. 1779–1781 m., J. Masalskiui perimant Palangos seniūniją, sudarytas išsamus miestelio inventorius ir planas. Inventoriuje apibūdintos trys Palangos dalys: kaimavietė – „senasis miestelis“ (sermiestis) ir dvi miestelio dalys, išsidėsčiusios skirtinguose Rąžės (Ronžė) krantuose: šiauriniame krante – „žydų miestas“, o pietiniame – „miestas“. Surašyta 70 sklypų. Dauguma „žydų miesto“ sklypų buvo išsidėstę abipus Klaipėdos (tuometinio Memelio) – Liepojos kelio. 1794 m. iš 86 sklypų 18 priklausė žydams.

1816 m. duomenimis, Palangoje buvo daugiau nei 30 sodybų, priklaususių žydams. Kahalui priklausė sinagoga, mokykla, pirtis ir ant kalno įkurtos kapinės. 1817 m. Palangoje gyveno 688 žmonės. Iš jų – 439 (219 vyrų ir 220 moterų) buvo žydai, nepriklausantys Palangos dvaro jurisdikcijai, mokantys mokesčius dvarui už sklypus.

1850 m. Palangoje surašyti 729 žydai. 1863 m. įkurta žydų prekybininkų gildija. XIX a. antrojoje pusėje pagausėjo žydų gyventojų. 1897 m. Palangoje buvo 2149 gyventojai, iš jų – 925 žydai ir sudarė 43 % visų gyventojų.

Kaip ir daugelyje Lietuvos miestų, taip ir Palangoje, žydai vertėsi tradiciniais verslais: prekiavo, turėjo amatų dirbtuves.

XIX a. pabaigoje žydai Palangoje gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą, veikė apie 7 gintaro parduotuvės ir dirbtuvės. XX a. pradžioje ir tarpukariu jų įsikūrė daugiau – iš viso apie 10. Didžioji dalis priklausė žydams, o jose dirbo žydų tautybės darbininkai. Be gintaro apdirbimo ir prekybos verslo, Palangoje buvo siūlomas ir kitų socialinių, kasdienių paslaugų spektras. Žydai Palangoje buvo ir kurortinių verslų, tokių kaip nuomos, gydyklų, pensionų pirmeiviai. Dėl tokių verslų Palanga tapo Lietuvos vasaros kurortininkų centru. Visos dirbtuvės, įmonės ir įvairios parduotuvės koncentravosi pagrindinėje Vytauto gatvėje.

Tarpukariu žydai užėmė pareigas miesto administracijoje. 1933 m. Palangai suteiktos miesto teises, į tarybą buvo išrinkta 11 žydų. Palangoje veikė žydų smulkaus kredito bankas, hebrajų pradžios mokykla, religinė mokykla – chederis, sinagogos. 1938 m. Palangoje kilo didelis gaisras, kuris sunaikino beveik visą žydų gyvenamąjį kvartalą.

1941 m., Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Palangoje prasidėjo masinės žydų žudynės. Birželio 27 d. ir spalio 12 d. įvykdytų žudynių aukomis tapo daugiau nei 300 Palangos žydų.

Po Antrojo pasaulinio karo žydų Palangoje sumažėjo. 1970 m. čia gyveno 31 žydas, po 9 metų jų liko tik 12. Prieš Nepriklausomybės atkūrimą Palangoje gyveno 26 žydai.

Žydų tautybės žmonės pasižymėjo verslumu, kultūros puoselėjimu, bendruomenė įdėjo pastangų, kad Palanga taptų turtingu miestu, o tarpukario metais – populiariu kurortu. Deja, gaisrai, sovietmetis paliko nedaug atmintinų ženklų, kurie galėtų priminti apie kadaise klestėjusią Palangos žydų bendruomenę.

Maršrutas „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“ supažindins Jus su žydų istorija ir kultūra. Aplankysite išlikusius ir menamus pastatus bei vietas, kurios liudija Palangos žydų bendruomenės gyvenimą. Taip pat aplankysite atmintinas žydų vietas ir kitus objektus. Maršrutu „Žydų paveldo pėdsakais Palangoje“ siekiama prisidėti prie žydų kultūros paveldo išlaikymo ir viešinimo.